Kuo užimti vaiką?.

Karantino ir saviizoliacijos metu tėvams dažnai kyla klausimas, kuo užimti vaiką. Neretai šis klausimas sprendžiamas įjungiant televizorių arba duodant vaikui planšetę ar telefoną. Šie būdai nėra blogi, tik viskas priklauso nuo laiko, kurį vaikas praleidžia prie šių įrenginių.

Štai dar keli būdai, kaip galima užimti vaiką ir dalyvauti veikloje kartu su juo:

1. Piešimas (paprasčiausias būdas užimti vaiką – padovanoti jam albumą, pieštukus, flomasterius ar dažus. Savarankiškam piešimui labai patogu naudoti senų tapetų ritinį, kuris suteiks vaikui vaizduotės polėkį. Taip pat tinka kartoninė dėžė (gali būti ir labai didelė – tegul vaikas spalvina pagal savo fantaziją).

2. Spalvinimas (kartu su vaiku paruoškite kelis šablonus su įdomiais paveiksliukais, kuriuos galite atsisiųsti iš interneto).

3. Baigti / užbaigti piešinį (iš anksto ruošiami šablonai, kur nupiešiama viršutinė piešinio pusė, o vaikas piešia apatinę pusę; ant ruošinių-šablonų vaikas pats gali pridėti detalių ir pan.).

4. Piešimas flomasteriais ant senų diskų.

5. Lipdymas (geriausiai tinka rankų darbo tešla, pavyzdžiui, su druska).

6. Modeliavimas iš plastilino (kad vaikui būtų sužadinta vaizduotė, naudokite po ranka esančias medžiagas: dideles reljefines sagas, šukas, flomasterių dangtelius, kokteilių tūteles, medžio sėklas ir kt.).

7. Įvairūs trafaretai (gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai, žaislai, transporto priemonės, raidės, skaičiai ir kt. Taip pat popieriaus lape galima apvesti savo rankas, puodelį, lėkštę ir kitus daiktus).

8. Raidės (iš spalvoto kartono iškerpame raides, nupiešiame joms akis, nosį, burną).

9. Senas žurnalas ir saugios žirklės (vaikas ieško ir iš senų žurnalų iškerpa nuotraukas tam tikra tema: automobiliai, žmonės, akvariumo žuvys ir kt.).

10. Koliažas (duodame vaikui albumą, teptuką, klijus, o jis priklijuoja iškirptas nuotraukas ant popieriaus lapo, kurdamas savo koliažą).

11. Galvosūkiai (atviruką supjaustome į kelias dalis, vaikas surenka galvosūkį).

12. Susikurkite savo knygą (kelis A4 formato lapus perpjaukite pusiau, kartu su vaiku pritvirtinkite segikliu – gausite improvizuotą knygą. Vaikui duodame spalvotus pieštukus, o jis kuria knygos turinį – piešia paveikslėlius, raides, daro užrašus ir pan. Vakare galite padovanoti tokią knygą tėčiui, grįžtančiam iš darbo).

13. Piešimas ant manų kruopų.

14. Kepimo folija ir nedideli daiktai, kuriuos galima į ją įvynioti.

15. Laiveliai, pagaminti iš popieriaus arba riešutų kiautų (parodome vaikui, kaip sukurti vėją pučiant taip, kad laivelis plauktų).

16. Atlikti eksperimentą: kas skęsta, o kas ne (duodame vaikui sunkius ir lengvus daiktus, žiūrime kartu su juo).

17. Krepšinis: pastatykite dėžę, kibirą (reguliuokite aukštį ir atstumą) ir skaičiuokite, kas kiek kartų pataikė (gali būti bet kokie maži kamuoliukai, suglamžytas popierius ir pan.).

18. Jeigu tvarkote namus, duokite vaikui šlapią skudurėlį ir parodykite, kaip valyti dulkes.

Psichologė Marina Guptor

TĖVAMS IR GLOBĖJAMS APIE RŪPINIMĄSI SAVIMI

Photo by Derek Thomson on Unsplash

Kodėl svarbu rūpintis savimi?

Daugeliui tėvų ir globėjų rasti laiko sau gali tapti iššūkiu, kai tenka vienu metu žongliruoti šeima ir tarpasmeniniais santykiais, namų ir darbo gyvenimu. Ši tema gali būti Jums ypač aktuali, jei auginate ir palaikote vaiką ar jaunuolį, kuris išgyvena psichikos sveikatos sunkumus.

 Atsižvelgiant į kasdienio gyvenimo klausimus, galima lengvai pamiršti rūpintis savo, kartais ir savo vaikų, emociniais poreikiais, - visa tai gali kelti nemažą stresą arba tapti pernelyg didelių pergyvenimų priežastimi. Laiko valdymas ir reguliariai sau skiriamas laikas, - tikimės, - leis Jums dažniau mėgautis laimingomis gyvenimo akimirkomis ir rasti savyje jėgų išgyventi sunkius momentus.

Šiuos patarimus Jums, kaip svarbu rūpintis savimi, parengti padėjo Anna Freud Centro veiklose dalyvaujantys tėvai.

Prioritetai

Leiskite sau

Labai lengva, būnant tėvais ar globėjais, iškelti šeimos ir kitų žmonių poreikius aukščiau nei savo. Tačiau skirti laiko sau nėra egoizmas. Visiems reikia erdvės ir laiko atsipalaiduoti, o davus sau leidimą skirti šiek tiek laiko „pasikrauti energija“ reiškia, kad, tikriausiai turėsite daugiau energijos ir kantrybės rūpintis savo šeimos poreikiais. Pradėkite nuo 10 minučių kiekvieną dieną sau skiriamo laiko, kad galėtumėte tiesiog atsisėsti, išgerti puodelį arbatos ir atsikvėpti.

„Dažnai girdite, kad turite skirti sau šiek tiek laiko. Tai nebūtinai turi vykti už namų ribų. Tai galite padaryti taip, kaip norite, net jei tiesiog nueisite į kitą kambarį ir suvalgysite šokolado gabalėlį. “

Būkite geri sau

Jei skaitote šį straipsnį, yra didelė tikimybė, kad šiuo patiriate vidinę kovą. Gali būti, kad jūs blogai jaučiatės galvodami apie save, ar tiesiog jaučiatės nesėkmingas. Jei taip ir yra, pabandykite pagalvoti apie tai, kaip jūs „kalbate“ su savimi. Mintyse mes kartais esame gerokai griežtesni sau, nei kitiems žmonėms, su kuriais bendraujame. Įsivaizduokite, kad tai jūsų draugas, kad šiuo metu jis ar ji, o ne jūs, atsidūrė Jūsų situacijoje. Kokius žodžius rinktumėtės, norėdami paguosti šį žmogų? Kaip jį ar ją paskatintumėte? Ar Jums pavyktų drąsiau ir pozityviau kalbėti ir su savimi?

„Kai viskas nesiseka, dažnai kaltinu save. Mokausi pastebėti, kai imu tai daryti, ir tuomet keičiu toną - stengiuosi būti maloni bei švelni sau. Aš sakau sau, kad ko gero, darau viską ką galiu, o ne kad man nepavyksta“.

Pabaikite darbus

Sudarykite darbų sąrašą

Kartais susikaupia tiek darbų, kad ateina metas sudaryti „darbų sąrašą“. Tai gali būti bendri pavedimai, svarbiausių prekių sąrašai ar kiti būdai administruoti darbus. Jei šios užduotys Jūsų galvoje užima pernelyg daug vietos, sudarykite darbų sąrašą, ir pasižymėkite veiklas, kurias reikia atlikti tą pačią dieną, ir šią savaitę. Laikykite šias veiklas prioritetinėmis. Veiklų sąraše taip pat turėtų atsirasti kokybiškas laiko leidimas su vaikais ir pakankamas laiko sau skyrimas. Vien tai, kad vizualiai matysite visa, kas užrašyta, gali padėti Jums pajausti, kad valdyti savo laiką tampa lengviau, ir taip pat pastebėti dalykus, kuriuos atlikti šiuo metu nereikia labai skubėti. Nepamirškite, kad yra puiku ir sveika kartais praleisti dieną ilsintis.

„Aš turėjau išmokti nesijausti kalta dėl to, kad nepavykdavo nuveikti visų dalykų, kuriuos norėjau įgyvendinti. Svarbu yra pradėti jausti sau daugiau užuojautos ir nusistatyti sau realius lūkesčius. “

Prašykite pagalbos

Kartais gali atrodyti, kad jei prašome kitų žmonių pagalbos, tai reikštų jog mums nesiseka būti gerais tėvais ar globėjais. Visgi svarbu yra pripažinti, - auklėjimas gali kelti taip pat ir sunkių išgyvenimų bei rūpesčių, tad ir kreiptis dėl pagalbos nereikia gėdytis ar vengti. Nesvarbu, ar tai būtų trumpalaikė Jūsų vaiko priežiūra, kad Jūs galėtumėte nuveikti kitus darbus ar atlikti nedidelę užduotėlę, - draugai ir šeima neretai bus geranoriškai nusiteikę padėti, o vaikai ir jaunimas gaus naudos, žinodami, jog yra ir kitų patikimų suaugusiųjų, į kuriuos galima kreiptis pagalbos. Atsižvelgiant į vaiko amžių, galite prašyti jų pačių, atlikti tam tikras užduotis namuose, – Jums įveikti dienos darbus gali tapti kiek lengviau, o vaikai mokysis atsakomybės ir pareigingumo.

„Labai svarbu kreiptis pagalbos į tuos žmonės, kurie gali padėti. Pasistenkite konkrečiai apibūdinti Jums reikalingą pagalbą tuo metu, kai Jums jos reikia, nes tai dažniausiai leis kitiems geriau suprasti, kokios pagalbos Jums reikia ir kaip jie gali prisidėti.“

Rūpinkitės savimi

Palaikykite teigiamą energijos lygį

Rūpinimasis savo fizine sveikata gali turėti teigiamos įtakos jūsų psichinei ir emocinei sveikatai ir gerovei. Sveika ir subalansuota mityba gali padėti jaustis geriau fiziškai, o tam tikrų maisto produktų vengimas gali padėti, jei jaučiatės prasčiau, ar nerimaujate. Reguliariai mankštintis nereiškia, kad turite kasdien nubėgti  5 km., - tai gali būti reguliarūs pasivaikščiojimai, jogos pratimai arba vizualizacija.

"Skirti laiko mankštai yra tikrai svarbu, net jei tiesiog vaikščiosite po rajoną stumdama vežimėlį su kūdikiu."

Miego svarba

Subalansuotas miego režimas yra išties svarbus gerai savijautai ir psichikos sveikatai, tai taip pat gali būti nepaprastai naudinga rūpinantis savimi, kai tarkim, Jums reikia pertraukos, kad šiek tiek atsiribotumėte nuo savo minčių ar pačios situacijos. Vaikų miego režimo įvedimas gali būti pirmas žingsnis, kuris suteiks Jums daugiau laiko naktį atsipalaiduoti ir leis gerai išsimiegoti. Gali būti sunkiau ištaikyti progą numigti, kol rūpinatės naujagimiu ar kūdikiu, tačiau net ir auginant vyresnius vaikus Jums gali būti labai naudinga leisti sau pamiegoti dieną, kol pvz. vaikai vis dar yra mokykloje.

„Mano partneris dažnai dirbdavo iki vėlumos, todėl kartkartėmis paprašydavau draugo prižiūrėti vaikus, o aš miegodavau antrame aukšte, žinodama, kad vaikai saugūs su patikimu žmogumi, ir linksmai leidžia laiką apačioje.“

Palaikykite ryšius

Reguliariai susisiekite su draugais

Gerų santykių su draugais ir šeima palaikymas yra vienas iš svarbiausių gerą psichinę sveikatą palaikančių veiksnių. Nauji tėvų draugai gali būti išties šaunūs žmonės ir padėti tiek Jums, tiek ir Jūsų vaikams, tačiau kartais tik senais draugai gali pasitikėti, pasijuokti su jais, kartais tik jie moka priversti Jus geriau pasijausti. Žinoma, susitikti akis į akį ne visada įmanoma, tačiau suplanuoti skambutį telefonu ar internetu, - kai jūsų vaikai jau ruošiasi miegoti lovoje, arba kol jie atlieka namų darbus, - gali būti visokeriopai Jums naudinga.

Sakyti „ne“ yra gerai

Kai esate įsitempę, gali būti sunkiau suderinti savo savijautą ir lūkesčius, kuriuos susikūrėme patys arba juos susikurti „padėjo“ šeimos nariai. Internete galite rasti daugybę patarimų, kaip nustatyti tinkamas ribas ir elgtis efektyviai socialiniame gyvenime, šie patarimai gali padėti Jums kalbėti apie savo poreikius, neatrodant agresyviai ir nesijaučiant kaltu dėl kitų žmonių poreikių nepaisymo. Atminkite, kad turite teisę sakyti „taip“ arba „ne“, net ir neatskleisdami asmeninių priežasčių.

„Yra labai svarbu kalbėti ir neleisti kitiems sakyti, ką turėtume daryti ar ko mums reikia.“

Laisvalaikis

Laikas be socialinių tinklų

Kartais, visą parą veikiantys tiesioginiai pranešimai ir socialinė žiniasklaida, gali varginti ir kelti įtampą. Kai kurie žmonės sako, kad naudojasi įrenginiais „iš įpročio“. Lygiai taip pat, kaip galite riboti  vaikų naudojimosi įrenginiais laiką, pabandykite nustatyti laiką, kai išjungsite ir savo telefono garsą bei skirsite laiko atsipalaiduoti su šeima. Taip pat galite atlikti informacijos atranką, - sekti tik tas paskyras, kurios leidžia Jums jaustis gerai, ir blokuoti ar ignoruoti paskyras, kuriose esanti informacija kelia pykčio, nerimo ar prislėgtumo jausmus. Įrenginių naudojimo apribojimai taip pat gali pagerinti miego kokybę, o tai savo ruožtu gali turėti teigiamos įtakos Jūsų energijos pojūčiui ir psichinei gerovei.

„Kad ir kaip man patinka mano telefonas ir telefoninės programėlės, kuriomis naudojuosi, kartais jaučiu, kad be telefono mano gyvenimas būtų daug ramesnis.“

Prisiminkite savo pomėgius

Prieš tapdami tėvais ar globėjais, tikriausiai turėjote pomėgių ar aistrų, kurios jau primiršote. Jei rasite laiko užsiimti veiklomis, kurios Jums patinka, pakils Jūsų savivertė ir gerės savijauta. Nesvarbu, ar tai būtų kepimas, rankdarbiai, kūrybinis rašymas, piešimas ar tapyba, - yra daugybė hobi rūšių, kuo galite užsiimti namuose, kas nekainuoja pernelyg daug ir gali padėti Jums išgyventi pasididžiavimo jausmus, kai veikla bus baigta. Žinoma, gali būti ir kitų variantų, pvz. norėsite prisijungti prie choro ar vietinės teatro grupės, o galbūt skirsite laiko Jums patinkančios muzikos klausymuisi, o ne tos muzikos, kuri patinka Jūsų vaikams, - visa tai gali pasirodyti nepaprastai naudinga.

„Veikti tai, kas man patinka ir ką mėgstu veikti nuo tada, kai dar neturėjau vaikų, man padeda išlaikyti energiją  ir jaustis  savimi. Gera prisiminti, kas mano asmenybė neapsiriboja mamos vaidmeniu“.

Papildoma parama

Nors rūpintis savimi yra nepaprastai svarbu, lygiai taip svarbu yra ir pripažinti, kad jei Jūs, būdami tėvais ar globėjais, išgyvenate psichinės sveikatos sunkumus ir prastai jaučiatės, žinote, kad yra žmonių ir organizacijų, kurios gali suteikti Jums pagalbą ir palaikyti Jus. Jūsų šeimos gydytojas turėtų pasiūlyti pagalbą ir paramą, o prireikus ir nukreipti Jus pas suaugusiųjų psichikos sveikatos specialistą. Jei galite, pabandykite pasikalbėti su patikimu draugu ar giminaičiu, kad artimieji taip pat žinotų kaip jaučiatės, ir galėtų Jumis pasirūpinti, bei skirti daugiau laiko šiuo metu.

Šaltinis: https://www.annafreud.org/parents-and-carers/self-care-for-parents-and-carers/

Kaip apsaugoti vaikus skyrybų situacijoje?.

Photo by Kelly Sikkema on Unsplash

Konfliktai ir skyrybos

Visi tėvai ir globėjai kartais ginčijasi, tačiau kartais tėvų ar globėjų tarpusavio konfliktai gali išaugti iki tokio lygio, kai situacija tampa nepalanki šeimos sveikatai. Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, „Covid-19“ karantino suvaržymai, - kai šeimoms tenka išbūti vienoje erdvėje, kai stresas ir netikrumas dėl ateities yra padidėję, o draugų ir kitų šeimų paramos galimybės mažesnės, - visa tai gali sukelti ne vieną ginčą šeimoje.

Konfliktai taip pat kyla, kai tėvai ir globėjai stengiasi suvaldyti stresą ar patiria finansines problemas, sprendžia pasitikėjimo ir ištikimybės, auklėjimo metodų klausimus arba kai šeimoje yra išgyvenamas stresas, o galbūt ir patirta trauma. Visa tai apima ir situacijas, kai tėvai ar globėjai nusprendžia pasukti skyrybų keliu. Esant didesniam stresui kyla ne tik didesnė konfliktų tikimybė, bet ir mažėja galimybės konfliktus valdyti. Streso metu, arba ką tik išgyvenus didelį stresą, mums mažiau sekasi mąstyti objektyviai ir įsigilinti į kito žmogaus perspektyvą, dažniau reaguojame automatiškai, ne visuomet įsigiliname į kasdienes situacijas, neapmąstome reakcijų.

Anna Freud National Centre for Children and Families klinicistai parengė patarimus tėvams ir globėjams, patiriantiems konfliktus, ir taip pat rekomendacijas kaip sumažinti šių konfliktų įtaką vaikams.

Konfliktų poveikis vaikams ir jauniems žmonėms

Konfliktai gali pasireikšti tarp santykiuose esančių tėvų ir globėjų, taip pat ir gyvenime tų žmonių, kurie jau yra išgyvenę skyrybas. Kai kurie tėvai ar globėjai gali patekti į besikartojančių ir įtampą keliančių konfliktų ratą, ir šiuo atveju kiekvienas šeimos narys patirs sunkius išgyvenimus. Vaikams ir jaunuoliams gali būti ypač nemaloni ir emociškai klaidinti patirtis, kai ginčijasi jų tėvai ar globėjai, ir vaikai bei paaugliai dažnai gali jaustis tarsi „gyvenantys karo zonoje tarp besipykstančių tėvų“ arba kokiu nors būdu atsakingi už konfliktą.

Mes, kadangi patys esame tėvai ir globėjai, žinome, kad mažiausiai norite, kad jūsų vaikas patirtų kokią nors žalą, - tačiau net ir netiesioginis konfliktų poveikis laikui bėgant gali turėti rimtas neigiamas pasekmes vaiko ar jauno žmogaus gerovei. Konfliktai taip pat gali pakenkti tėvų ir vaikų ryšiui, nes vaikai dažnai išgyvena „lojalumo dilemą“, ir dėl sudėtingų priežasčių jaučiasi priversti „pasirinkti pusę“. Taip gali nutikti net ir tuo atveju, kai tėvai sąmoningai nededa pastangų, kad vaikas būtų „jų pusėje“. Kai kuriems tėvams ir globėjams gali prireikti pagalbos suvaldyti patiriamą stresą, rasti naujų būdų bendrauti, kad lengviau ir su mažesnėmis pasekmėmis galima būtų nutraukti ginčų ciklą ir pradėti bendradarbiauti tėvystėje, t.y. padėti vaikams jaustis laimingiems.

Norint apsaugoti vaikus nuo konfliktų, reikalingos bendros tėvų ir juos palaikančių socialinių tinklų pastangos. Pagalvokite, kaip jūsų vaikui teko susidurti su tėvų konfliktais? Tai yra blogiau, nei tėvų ginčai su vaiku, kadangu pasekmės gali būti daug subtilesnės. Galvoti apie šiuos dalykus gali būti labai skausminga, todėl remkitės į žmones, kurie jus palaiko, - tačiau turėkite omenyje, jog išties svarbu atsižvelgti į tai, kaip jūsų vaikui gali pakenkti konfliktai.

Mes raginame abu tėvus/globėjus laikytis bendros taisyklės ir niekados jos nepamiršti: „Nesvarbu, kokio pobūdžio konfliktai vyksta tarp tėvų, turime būti išvien, kad apsaugotume vaiką ir išlaikytume gerus vaiko santykius su abiem tėvais“.

Ką jūs gali padaryti?

Įsipareigokite remtis į jus palaikančius žmones ir dirbti drauge su kitu iš tėvų ar globėjų, prisiimkite atsakomybę ir būkite ypatingai aktyvūs, kad apsaugotumėte savo vaiką nuo tėvų tarpusavio konfliktų patirčių. Jūs galite ieškoti naujų būdų bendradarbiauti su kitu tėvu, naujų bendradarbiavimo kelių, pavyzdžiui, sudaryti tėvystės sutartį, arba ieškoti papildomos pagalbos.

Strategijos

Trumpalaikės strategijos, kaip apsaugoti vaikus nuo tėvų konfliktų

Trumpalaikėje perspektyvoje, kai suprantate, kad jums nepavyko apsaugoti vaiko nuo konflikto (pavyzdžiui, jei jūsų vaikas matė ar girdėjo jus ginčijantis arba jūsų vaikas matė ar girdėjo jus nusiminusį ar supykusį po konflikto), svarbu bandyti keisti padėtį, t.y. padėti vaikui suprasti, kad jis ar ji jokiu būdu nėra atsakinga(s) už konfliktą, - taip sumažinsite ilgalaikę konflikto poveikio riziką.

Vėliau, kai nurimsite, skirkite laiko pokalbiui su vaiku apie tai, kas nutiko ir kodėl. Pavyzdžiui, jei konfliktas įvyko su kitu iš tėvų ar globėju vaiko akyse, galbūt tiesiog atsiprašykite, kad vaikui teko stebėti šį ginčą, ir nuraminkite jį, paaiškindami, jog tai yra suaugusiųjų problema, - jam ar jai nėra dėl ko jaudintis. Jei supykę ką nors pasakėte apie kitą iš tėvų, paaiškinkite, kad neturėjote omenyje to, ką sakėte, jūs tiesiog buvote įpykęs ar įpykusi. Būtų svarbu apie tai pasikalbėti, kad jūsų vaiko jausmams apie kitą tėvą įtakos neturėtų jūsų pačių jausminės būsenos.

Užtikrinkite, kad vaikas suprastų, jog jis ar ji nebuvo konflikto priežastimi ir jokiu būdu tai nėra vaiko kaltė. Būtinai paaiškinkite, kad tėvai yra atsakingi už tai, ir už tarpusavio konfliktų sprendimą taip pat.

Vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos, apsaugančios vaikus nuo tėvų konfliktų

Strategijos tėvams ir globėjams, kaip lengviau suvaldyti tarpusavio konfliktus ir sumažinti konfliktų poveikį vaikams:

*Įtraukite savo artimų žmonių socialinį tinklą: jūsų draugai, šeima ir platesnė bendruomenė gali daugiausiai padėti jūsų šeimai konflikto metu. Turėkite omenyje žmones, į kuriuos galite kreiptis iškilus problemai ir nebijokite kreiptis pagalbos į juos ar pagalbą šeimoms teikiančias organizacijas. Pagalvokite apie sau artimų ir jus suprantančių žmonių tinklą, kaip galėtumėte dirbti išvien, - kad jūsų vaikams netektų patirti tėvų konfliktų.

*Žinokite veiksnius, kurie jus asmeniškai stipriausiai įtraukia į konfliktines situacijas: pagalvokite, kas sukelia stiprią jūsų reakciją ir stabdo jūsų galimybes racionaliai mąstyti. Tai gali būti kažkas konkretaus, pavyzdžiui, tam tikras žodis, vaizdas ar prisiminimas, dėl ko jūs taip stipriai reaguojate. Arba mes galime nežinoti, iš kur kyla neigiami jausmai, tačiau galime suprasti, kas mus ypač erzina ar pykdo. Šių dalykų arba veiksnių žinojimas reiškia, kad galite juos atpažinti, o kai pastebėsite ir atpažinsite juos pokalbyje ar bendravimo metu, tiesiog atsitraukite nuo situacijos, šiek tiek palaukite, ir vėl galėsite grįžti į bendravimą su kitu iš tėvų ar globėjų.

*Mažinkite gyvenime patiriamą stresą: pagalvokite, ar yra būdų, kaip sumažinti patiriamą stresą? Tai puiki proga kartu su savo artimais ir jus palaikančiais žmonėmis apgalvoti, kaip jie galėtų jus labiau palaikyti. Ar galėtų vienas iš jūsų artimų žmonių kartais padėti prižiūrėti vaikus, kad galėtumėte šiek tiek laiko praleisti viena(s) ar kartu su kitais draugais? Ar jums būdingi dideli lūkesčiai sau dėl darbo ar  itin dideli asmeninio gyvenimo siekiai? Galbūt jums pavyktų apgalvojus situaciją pašalinti bent dalį šio spaudimo? Kreipkitės pagalbos į žmones, kurie gali jus palaikyti.

*Įveikos strategijos: kaip valdyti stiprius jausmus ar nusiminimą? Ar žinote, kokios įveikos strategijos jums padeda geriausiai, o kokios kitos jums asmeniškai yra mažiau naudingos? Kalbėkitės su jums galinčiais padėti žmonėmis, - galbūt jie turės pasiūlymų? Gali būti naudinga apmąstyti kelias įveikos strategijų kryptis:

a) Į emocijas orientuoti įveikos įgūdžiai. Šios įveikimo strategijos yra nukreiptos į emocinio sujaudinimo mažinimą ir apima tokias veiklas kaip mankšta, maudymasis vonioje, meditavimas ir pozityvus pokalbis mintyse su savimi.

b) Į problemą orientuoti įveikos įgūdžiai padeda išspręsti sunkumus, pavyzdžiui: laiko organizavimas, ribų nustatymas ir prašymas jus palaikančių žmonių pagalbos.

*Paleidimas: pagalvokite apie konfliktą tarp jūsų ir kito iš tėvų/globėjų. Ar vyksta nuolatinis konfliktas, kuris neša žalą, yra neišspręstas, ir kurį vargu ar kada nors pavyks išspręsti? Pagalvokite, ar jums pavyktų toleruoti dviprasmiškumą, -  yra situacijų gyvenime, kai gali būti svarbus daugiau nei vienas jausmas ar tiesa. Apsvarstykite, galbūt jums pavyktų bent kuriam laikui emociškai „paleisti“ šį konfliktą.

Įvykusios arba vykstančios skyrybos

Skyrybos yra sunkus metas visai šeimai. Nors santykiai nutrūko, emociškai šeima vis dar egzistuoja. Todėl tėvai turi toliau bendrauti ir bendradarbiauti, būti išvien vardan vaikų.

*Vaiko interesai yra svarbiausi: pripažinkite, kad vaikas turi teisę į visaverčius ir mylinčius santykius su abiem tėvais.

*Bendradarbiaujančios tėvystės planas: drauge sudarykite planą, - aptarkite ir valdykite bendrą vaikų priežiūros tvarką, pavyzdžiui, kaip vyks mokyklos lankymas, ką veiksite savaitgaliais ir atostogų metu. Bendradarbiaujančios tėvystės planui turi būti būdinga daugiau lankstumo nei susitarimui dėl globos, tačiau juo siekiama panašaus tikslo - padėti vaikui palaikyti santykius su abiem tėvais.

*Išlaikykite nuoseklumą: susitarkite dėl vaiko vienodo miego laiko, „komendanto valandos“ ir namų darbų ruošos. Du taisyklių rinkiniai gali būti pernelyg painu vaikams, - tai rodo tėvų tarpusavio priklausomybės ir nuoseklumo stoką.

*Valdykite savo jausmus, kad ir kur būtumėte: išsiskyrę tėvai dažnai patiria daug pykčio, nuoskaudų ar apmaudo vienas kitam. Šie jausmai neturi persidengti su jūsų vaikų poreikiais. Išreikškite savo jausmus kitur ir niekada neišliekite jų savo vaikams. Draugai, terapeutai ar net mylintis augintinis gali tapti išties gerais klausytojais.

*Naudingas bendravimas: taikus, nuoseklus ir tikslingas bendravimas su kitu iš tėvų yra esminis jūsų tikslas. Pagalvokite apie bendravimą tarp judviejų kaip svarbiausią dalyką šioje situacijoje, būtinai reikalingą vaiko gerovei.

*Drausmė: drausmindami vaikus, pabandykite laikytis panašių pasekmių taisyklių pažeidimo atveju. Tai rodo jūsų vaikams, kad jūs esate išvien.

*Palaikykite abi puses: konfliktuojančių išsiskyrusių tėvų vaikai dažnai pasakoja psichologams, kad jiems labai sunku vykti iš vienų namų į kitus ir grįžti atgal. Kai vaikas važiuoja į kitus namus, pasistenkite, kad tai vyktų sklandžiai ir nekeltų įtampos. Nenusiteikite prieš kitą iš tėvų - pasveikinkite jį ar ją ir perduokite visą svarbią informaciją. Tegul vaikas pasiima žaislus, vykdamas į kitus namus. Jei kyla nesutarimų su kitu iš tėvų, pavyzdžiui, tėvas nuolat vėluoja pasiimti vaiką, spręskite šiuos nesutarimus konstruktyviais būdais.

Valdyti savo, kaip tėvų, tarpusavio konfliktus valdyti ir juos mažinti yra išties sunku, ir šiuo metu daugėja programų bei specialistų, galinčių suteikti paramą tėvams ir globėjams, kuriems to reikia. Daugiau informacijos apie palaikymą jūsų vietovėje galite rasti pasikalbėję su savo šeimos gydytoju, psichologu, psichoterapeutu ir t.t.

Labai svarbu būtų nepamiršti, jog tėvų rūpinimasis savimi ir sau skiriamas laikas yra neatsiejamai svarbi vaikų ir jaunimo palaikymo tėvų konfliktų metu dalis. Jei tėvai nesirūpina savimi, jie mažiau gali palaikyti globojamus vaikus ir jaunuolius.

Photo by Jen Theodore on Unsplash

Šaltinis: https://www.annafreud.org/conflict?fbclid=IwAR2qG7zvKyfz8ycxV_zmmJCindtpxtiGRZwDJMrXIoI0nNZSOf3PWgcedy4

Kokios strategijos turėtų laikytis tėvai, rengdami vaiką mokyklai?

KOKIA STRATEGIJA GALI SKATINTI MOKYTIS?

Photo by Annie Spratt on Unsplash

Literatūra: L.M.Berns „Vaiko socializacija: šeima, mokykla, visuomenė“, „Poligrafija ir informatika“, 2008 m. 

Kaip emociškai palaikyti vaikus karantinui baigiantis?

Photo by Josh Applegate on Unsplash

Paskutinėmis savaitėmis valdžios žmonės kalbėjo apie karantino atšaukimą. Buvo ir yra kuriami planai, kaip „sušvelninti situaciją“, ir nors daugybė žmonių pajus palengvėjimą, šis metas yra susijęs ir su netikrumu, iššūkiais bei neprognozuojamumu.

Labai svarbu, kad tėvai ir vaikai būtų sąmoningi, galvotų apie naują laiką (karantino pabaigą), ir kokią įtaką šis metas gali turėti jiems. Kaip įveikti karantino švelnėjimo iššūkius? Kaip sėkmingai laviruoti tarp besitęsiančių ir atšauktų ribojimų?

1. Atpažinkite pokyčius

Iš vienos pusės, - daugelis iš mūsų džiaugiasi, galėdami susitikti su kurį laiką nematytais šeimos nariais, nors ir per atstumą. Ankstesniu karantino laikotarpiu poreikis bendrauti ir matytis su artimaisiais ir kitais žmonėmis buvo stipriai jaučiamas, ir pagaliau tam turime daugiau galimybių. Visgi dauguma tėvų ir globėjų, o taip pat ir vaikai, patiria daugiau nerimo nei įprastu metu. Jei vaikas jau gali grįžti į mokyklą, tėvams ir globėjams tenka priimti sunkius ir atsakingus sprendimus – ar šiuo metu galite leisti vaikui lankytis mokyklos patalpose.

Vaikų lūkesčiai ir emocijos galimai turi įtakos tėvų savijautai bei sprendimams. Vaikai gali jausti nusivylimą, baimę, sumišimą ir t.t. Yra reali tikimybė, kad netolimoje ateityje karantinas vėl bus paskelbtas. Geriausia tėvų pozicija yra pripažinti, kad ši situacija yra kupina nenuspėjamų iššūkių, ir priimti kylančius baimės bei nerimo jausmus. Tai galima būtų pavadinti „nauja norma“.

2. Kalbėkite su vaikais apie pokyčius, kuriuos jie patirs

Ruošdamiesi reikšmingiems pokyčiams, kuriuos patirs jūsų vaikas, aiškiai ir sąžiningai įvardinkite jiems, ko jie gali tikėtis. Paruoškite vaikus grįžimui į mokyklą, jei žinote, kad pamokos vyks mokykloje. Kalbėkite su jais, kad viskas gali būti kitaip. Jei mokykla informavo jus apie naują mokymo tvarką, papasakokite jiems, kaip bus išdėstytos klasės, organizuojamas pertraukų laikas, kur jie pietaus, kas vyks dienos pradžioje ir pabaigoje. Būkite atviri su vaikais – jie gali būti atskirti nuo draugų, ir paaiškinkite, kodėl mokymasis organizuojamas tokiu būdu. Šiuo metu mokyklos dalinasi naujomis idėjomis su tėvais, ir tai padės jums kalbėtis su vaiku.

Jei jūsų vaikas grįžo į mokyklą birželio 1 d., kalbėkitės su juo ar ja, kaip mokytojai palengvina karantiną, kaip jie išgyvena šį metą. Ar atsirado naujų susitarimų? Ar jie kelia nerimą ir painiavą? Kaip galite paremti savo vaikus?

3. Planas „naujoms normoms“

Kai galite, įtraukite vaiką į planus, susijusius su pokyčiais. Tai gali suteikti jiems daugiau tikrumo dėl ateities, tai padės jiems pajusti kontrolės jausmą, kas yra būtina gerovės dalis. Pvz. aptarkite su jais tiesioginį kontaktavimą su šeima ir draugais (neskaitant tų, su kuriais bendraujate nuotolinio ryšio priemonėmis) išlaikant saugų atstumą. Ar patys vaikai galėtų sugalvoti būdų, kaip apsikabinti „per nuotolį“, ir pradėti praktikuoti šiuos „apsikabinimus“ prieš grįždami į mokyklą? Ankstesniuose karantino etapuose vaikai ir jaunimas išsiugdė naują supratimą, kas yra normalu, ir dabar puikus laikas pradėti kalbą apie tai.

Be abejo, šeimos elgsis skirtingai. Vienas vaikas šeimoje gali grįžti į mokyklą, o kitas – ne. Galimai dalis šeimų neleis vaikų į mokyklą nes manys, jog tai nesaugu, arba dėl tos priežasties, jog šeimos nariams būdingos sveikatos problemos. Svarbi streso valdymo dalis visoms šeimoms yra pasirengimas ir planavimas, apimantis aiškų ir sąžiningą bendravimą.

4. Būkite atviri visiems rūpesčiams

Drauge su vaikais nuolatos stebėkite jų savijautą dėl galimų ir esamų pokyčių. Jei jie grįš į mokyklą, jiems teks įveikti nemažai iššūkių. Tai gali sukelti papildomo nerimo ir jiems gali prireikti paramos prisitaikant. Jei vaikams kyla daug klausimų, suteikite jiems galimybę ir erdvės išsikalbėti. Jie gali nerimauti, kad atsiliks dirbdami mokykloje, arba galėjo nukentėti jų draugystės. Pripažinkite ir normalizuokite jų susirūpinimą. Žinojimas, kad tėvai juos palaiko, kad jie bus išklausyti, šiuo metu yra labai svarbu.

Jei vaikams sunkiau atvirai kalbėtis apie savo rūpesčius, pasakykite jiems, kad esate čia, kad klausysite, kai jie bus pasirengę šnekėtis. Daugelį vaikų galima paskatinti užrašyti arba nupiešti savo rūpesčius. Vyresni vaikai gali kalbėtis su draugais arba kitu šeimos nariu. Svarbiausia yra paskatinti juos pasidalinti savo rūpesčiais ir idėjomis, kaip tuos rūpesčius galima būtų išspręsti. Puikus būdas paskatinti vaiką – palaikyti žmones, kuriais vaikas pasitiki.

5. Rūpinkitės savimi

Rūpintis savimi yra būtina, jei norite išlaikyti gerą vaiko emocinę būseną. Kai rūpinamės savimi, esame geriau nusiteikę ir prieinami savo vaikams. Kelis pastaruosius mėnesius dažnai išgyvename stresą, o geriausius patarimus vaikams davė tėvai, kurie rūpinasi savimi. Rūpinimasis savimi atneša teigiamas pasekmes. Nesvarbu, ar jūs maudotės, skaitote, užsiimate joga ar einate pasivaikščioti, - toliau užsiimkite veiklomis, kurios jums tinka. Tęskite veiklas ir artimiausiomis savaitėmis. Būkite tikri, jog rūpinimasis savimi taps jūsų kasdienybės dalimi, net jei ir atrodo, kad viskas gerai ir jokie pokyčiai nevyksta.

6. Užsiimkite savistaba ir žvelkite į ateitį

Kaip šeima, pagalvokite apie savo ligšiolinius išgyvenimus – tiek gerus, tiek ir blogus. Skirkite laiko aptarti iššūkius, kuriuos jums pavyko įveikti, bet nepamirškite pakalbėti ir apie išties nelengvas kovas. Pakalbėję apie praeitį, nukreipkite žvilgsnį į ateitį ir mūsų lūkesčius. Tai bus naudinga padedant vaikams ir jauniems žmonėms apmąstyti ir įprasminti praeitį, bet taip pat ir išlaikyti pozityvius lūkesčius, viltį bei optimizmą ateityje.

Galiausiai priminkite vaikams, jog nors situacija ir yra „švelninama“, tai dar nereiškia, kad viskas baigiasi. Padėkite jiems suvaldyti savo lūkesčius dėl ateities. Sutelkite dėmesį į šeimos narių saugumo užtikrinimą, bet ir leiskite sau pasidžiaugti laisve, kurios dabar jaučiame daugiau.

Parengta pagal https://www.bbc.co.uk/bitesize/articles/zkqtjsg?fbclid=IwAR3L-iPwySUv2QCbwcF9QfQgT4uOGr4sZHaNuXQpFvYJ7Ryly5aRyjQQKkg

Kaip derinti nuotolinį darbą ir vaikų priežiūrą?

Visų pirma, darbuotojas turėtų aktyviai komunikuoti su darbdaviu. Darbdavys, žinodamas apie esamą darbuotojo situaciją turėtų suprasti, jog darbuotojas negalės nuolat dirbti ir turės nemažai dėmesio skirti savo vaikams. Taip pat ir pats darbuotojas, siekdamas užtikrinti tinkamą savo darbą, turėtų apsibrėžti savo laiką su vaikais, bei pasikalbėti su jais apie dienos režimą išdėstant, kad tai nėra poilsio laikas bei aptariant tokio darbo bei buvimo kartu darbo metu gaires. Be abejo, normalu yra ir tai, kad dienos metu darbuotojas turės ir norės bendrauti su savo vaikais. Taigi, siekiant, kad darbas būtų produktyvus, tačiau dėl to nenukentėtų ir vaikai, šiuo atveju galėtų padėti, pavyzdžiui dienotvarkės sudarymas ir jos aptarimas su vaikais. Tokiu būdu, vaikai turėdami konkrečiam laikui nustatytą užduotį/užsiėmimą leistų tėvams vykdyti tiesiogines jų darbo funkcijas ir suprastų kada laikas bus skirtas jiems.

Šeimos vertybės

Photo by Felipe Salgado on Unsplash

Ar žinote, kokios yra Jūsų šeimos vertybės? Pagalvoti apie tai ir aptarti, visiems drauge šeimoje, yra puikus būdas vertybes perteikti vaikams. Vertybių puoselėjimas leidžia šeimos nariams pasijusti grupės dalimi, - juk visi drauge siekiate tų pačių tikslų.

Puikus būdas vystyti šeimos vertybes būtų:

• Tėvams kalbėtis tarpusavyje apie svarbius gyvenime dalykus

• Tėvams kalbėtis su vaikais apie vertybes

• Šeimai drauge aptarti vertybes ir jų reikšmes, kad visi jas suprastų vienodai

• Tėvai vadovauja vaikams ir juos globoja, - šeimos veiksmai turėtų sutapti su jos vertybiniais tikslais

Kai tėvai kalbėdamiesi pasidalija savo požiūriais, ko jie nori siekti kaip šeima, jie pasako vaikams kad vyks šeimos pasitarimas, pvz. prie vakarienės stalo. Kalbėdamiesi suaugusieji padeda vaikams suprasti, kodėl svarbu ir kuo naudinga kiekvienam šeimos nariui yra laikytis šių taisyklių ir vertybinių krypčių.

Norėdami sustiprinti pokalbio įspūdį, tėvai gali (a) iš anksto paklausti vaikų, ko jie norėtų vakarienei (b) rasti būdų, kaip įtraukti vaikus į valgio ruošimą (c) į diskusiją prie vakarienės stalo įtraukti visus šeimos narius.

Jei įdėsite pastangų, kad šeimos nariai smagiai leis laiką, džiaugsis būdami drauge, taps vieningi, - perspektyvoje vaikai ir toliau vertins drauge leidžiamą laiką.

Šeimos misija yra susijusi su daugybe vertybių. Pradžioje vertybes priima tėvai, o vėliau - ir visi kiti šeimos nariai. Drauge galite apsvarstyti:

• Kaip šeimoje taupysite ir leisite pinigus

• Mokymosi bei išsilavinimo svarbą

• Kiek laiko šeima praleis kartu

• Veiklų už namų ir mokyklos ribų svarbą

• Kiekvieno šeimos nario atsakomybę palaikant tvarką ir švarą namuose

Daugiau idėjų ir patarimų, kurios padės šeimai augti vertybine prasme:

• Abu tėvai turi susitarti ir sutarti, prieš kalbėdami apie vertybes su vaikais

• Labai svarbu, kad vaikai matytų, kad vertybes tėvai pristato drauge. Vaikai pastebės, jei vienas iš tėvų jaučiasi „silpniau“ nei kitas, arba tarp jų tvyro nesutarimai

• Išreikškite savo požiūrį dalindamiesi, ko Jūs norite ir ko tikitės, bet ne - ko nenorite. Formuluokite sakinius pozityviai. Vietoj „Mes neprasivardžiuojame“, sakykite „Mes vadiname žmones jų vardais“. Vietoj „Mes nesispardome“, sakykite „Prašau laikyti rankas ir kojas prie savęs“.

• Pasakodami apie vertybes duokite vaikams kuo daugiau paprastų pavyzdžių.

Kuo daugiau duosite pavyzdžių, aiškindami savo mintis, tuo lengviau bus vaikams, – ypatingai jaunesniems, – suprasti, apie ką kalbate. Jei Jūsų šeimai svarbus išsilavinimas, gairės jūsų šeimos vertybiniam elgesiui būtų:

• Mes bendradarbiaujame su mokyklos mokytojais

• Mes atliekame visus namų darbus

• Mes prašome pagalbos, kai mums jos reikia

• Mes lankomės mokyklos renginiuose, pvz. mokslo mugė, knygų mugė, ir mokyklos spektakliai

• Tėvai mažiausiai dukart į metus ateina į tėvų susirinkimus mokykloje

• Prieš žaisdami mes atliekame namų darbus

• Mes paliekame TV ir kompiuterinius žaidimus savaitgaliui, ir galime skirti iki 2 valandų šeštadienio ir sekmadienio laiko

• Mes lankomės bibliotekoje kiekvieną savaitę, pasižiūrime, kokių atvežta naujų knygų

• Mes sutaupome 20% dovanotų pinigų studijoms

Turėkime omenyje, kad kuo anksčiau šias vertybes įtvirtinsime šeimoje, tuo lengviau vaikams bus jomis sekti paauglystėje.

Pagal Jay Davidson parengė psichologė I.Polikevičiūtė    (https://childdevelopmentinfo.com/family-living/family_mission_statement/#.W2qfBLjW2VI )

Socialinis emocinis 12 – 15 m. vaikų vystymasis

Photo by Rich Smith on Unsplash

12 – 15 m. amžiaus vaikams būdinga:

• Kovoja dėl savo identiškumo

• Keistai jaustis dėl savasties ir asmenybės; pergyventi, ar esi normalus/normali

• Pradėti suprasti, kad tėvai nėra tobuli; dažniau su tėvais pyktis

• Didėjanti bendraamžių grupės įtaka

• Noras būti nepriklausomu

• Tendencija vėl imti elgtis vaikiškai, ypač patiriant stresą

• Nuotaikų kaita

• Taisyklių ir ribų bandymas

• Didesnis privatumo poreikis

• Autonomija 

Bandymai mesti iššūkį autoritetams, šeimai

Susipriešinimas su tėvais

Vienišumas

Ryškūs nuotaikų pokyčiai

Emociškai svarbių vaikystės daiktų atsisakymas

Argumentuoti savo žodžius ir nepaklusti

• Bendraamžių grupė

Reikalinga sveikai paauglio raidai

Intensyvios draugystės su tos pačios lyties vaikais

Kontaktas su priešinga lytimi grupėse

• Identiškumo vystymasis

„Ar aš normalus/i?“

Svajoja

Užimtumo/karjeros tikslai greitai kinta

Pradeda vystyti savo vertybių sistemą

Gimsta seksualiniai jausmai ir seksualiniai tyrinėjimai

Nori privatumo

Išpučia savo problemas ir galvoja, kad niekas jų nesupranta

Pagal originalų tekstą parengė psichologė I.Polikevičiūtė ( https://childdevelopmentinfo.com/child-development/social-emotional-development-in-children-and-adolescents/ )

Socialinis – emocinis pradinukų vystymasis

Photo by Ben White on Unsplash

6 – 9 metai

• Daugiau bendradarbiauja su vyresniaisiais ir yra sąmoningesnis

• Trokšta palaikymo ir patvirtinimo

• Prašo leidimo ir vadovaujasi nurodymais

• Mėgaujasi žaidimu arba darbu su drauge kitais

• Džiaugiasi turėdamas savo amžiaus, ir savo lyties draugų

• Išgyvena stiprų poreikį pradžiuginti kitus ir patikti kitiems

• Padeda tėvams ir tuo didžiuojasi

• Gali padėti jaunesniems broliukams ir sesutėms

• Formuojasi lytinis tapatumas

• Gerbia kitų nuosavybę

• Pyktį išreiškia daugiau žodžiais, nei fiziškai

• Berniukai dažniau nei mergaitės pykstasi ir naudoja fizinę jėgą

• Žaidžia kūrybinius vaidmenų žaidimus

• Tampa ramesnis ir mažiau judrus

• Ima daugiau nerimauti dėl daugybės dalykų

• Bijo fantastinių būtybių (raganų, pabaisų)

• Bijo likti vienas

• Mergaitės bijo daugiau, nei berniukai

• Abejoja suaugusiųjų idėjomis

• Piktinasi, jei jiems sako, ką daryti

• Nori, kad suaugę juos palaikytų ir pateisintų

• Nori būti nepriklausomi

• Norėtų nejausti kaltės jausmų

• Pasiteisina, kai ką nors ne taip padaro

• Skundžiasi dėl bet kokių nemalonių dalykų

• Labai domisi draugais

• Nori būti priimti grupės

• Nuolatos  giriasi

• Dalinasi paslaptimis, šnibžda ir tyliai juokiasi

9 – 12 metų

• Tampa mažiau egocentriški

• Jei prasideda paauglystė, nuotaikos ima greit kisti

• Dažniau pykstasi ir ginčijasi

• Socialinėse situacijose tampa jautrus, ir greit įsiskaudina

• Gerai sutaria su kitais

• Įsitraukia į grupines veiklas

• Džiaugiasi, įgydamas naujų draugų

• Yra ištikimas bendraamžiams

• Elgiasi ir rengiasi taip pat, kaip bendraamžiai

• Prie bendraamžių gali gėdytis rodyti dėmesį šeimos nariams

• Berniukai galvoja, kad mergaitės yra įkyrios ir išdykusios

• Išranda slaptažodžius ir atranda praktinį humoro jausmą

• Pyksta, kai juos erzina ar kritikuoja

• Išvysto stiprų teisingumo jausmą

• Tampa sąmoningi seksualinio vystymosi klausimais

• Mėgsta ir garbina herojus

Pagal originalų tekstą parengė I.Polikevičiūtė (https://childdevelopmentinfo.com/child-development/social-emotional-development-in-children-and-adolescents/)

Stipresnis tėvų tarpusavio ryšys

Photo by Kelly Sikkema on Unsplash

Dažnas šeimoms skirtų komedijų scenarijus skamba taip - vienas iš tėvų stengiasi perduoti autoritetingą žinutę klystančiam vaikui, o kitas jų bando tarsi lengvai pašiepti mokantįjį. Šios situacijos mus prajuokina vėl ir vėl, nes tai atspindi patiriamą namuose įtampą. Nesijuokite, nes išryškėjanti tema gali tapti kliūtimi efektyviam auklėjimui.

„Ilgą laiką nežinojau, kaip išreikšti tai žodžiais,“ pasakoja Megan apie tėvystės problemas. „Mano vyras visą laiką yra toks logiškas.. Kai aš priimu sprendimą dėl vieno iš vaikų, jis visad pažvelgia į mane ir pasako pastabą, jog mano žodžiai neapima konteksto. Tik po kurio laiko aš supratau, jog tai verčia vaikus galvoti, kad neesu inteligentiška ir negebu priimti sprendimų. Vyras vis dar sunkiai pripažįsta, jog toks elgesys kenkė mūsų šeimai“.

Šeimų psichologiniai tyrimai patvirtina Megan nuomonę, jog kritiškos tėvų žinutės vienas kitam neigiamai įtakoja visą šeimos sistemą. Jouriles ir Murphy (1991) tyrimo metu (dalyvavo 87 šeimos), buvo nustatyta, jog yra ryšys tarp nesutarimų šeimoje, ir berniukų elgesio sunkumų. Kitų tyrėjų rezultatai panašūs. Esmė yra ne tėvų nesutarimuose dėl vaikų auginimo, o tam nesutarimų išraiškoje matant. Santykius visuomet lydi nesutarimai, tačiau labai svarbu  kiek atvirai tėvų nesutarimus mato vaikai ir paaugliai.

Kodėl susipriešiname?

Tėvai nesutaria, ir tai yra normali šeimos santykių dinamikos dalis. Reikšmės vaikų savijautai turi nesutarimų pobūdis ir intensyvumas. Stiprūs ir emociškai ryškūs nesutarimai rodo gilias problemas. Jei nesutarimų pobūdis trukdo vienam iš tėvų susitarti su vaiku, arba nesutarimų intensyvumas yra toks stiprus, kad šeimoje tvyro nuolatinė įtampa, tėvai turi keisti situaciją. Kokios yra dažniausios apsunkinto tėvų bendravimo priežastys?

• Neišreikštos įtampos. Sutuoktinių santykiuose įtampa gimsta natūraliai, tačiau kai kurioms poroms nepavyksta tos įtampos sumažinti. Dalis tėvų patiria daugiau streso, kadangi jie rūpinasi vaikais su raidos arba elgesio sutrikimais. Kai įtampos neišreiškiama, sunkūs jausmai niekur nedingsta, nors mes dažnai ir sakome sau, kad galime "tiesiog pamiršti visa tai". Deja, dažnai įtampos pasireiškia, kai vienam iš tėvų reikalinga parama, pvz., kai tenka ginti "taisykles nuo vaikų". Neišreikštas vieno iš tėvų apmaudas gali slopina kito iš jų pastangas įveikti vaiko sunkumus.

• Kontrolės poreikis. Kartais tėvų nesutarimai reiškia vieno bandymus kontroliuoti kitą. Mamos ir tėčiai, kuriems būdingas stipresnis kontrolės poreikis, praeityje galėjo patirti situacijas, kai praradę kontrolę išgyveno labai stiprų nerimą. Kadangi patiria sunkumų atpažinti ir išgyventi sunkius jausmus, suaugusieji bando kontroliuoti aplink esančius. Neretai matome, kad vienas iš tėvų yra lyg „bosas“, o kitas tarsi prisijungia prie vaikų grupės. Šiuo atveju vaikas negali patirti bendradarbiaujančio santykio su tėvais

• Klaidingai suprantami partnerio ketinimai. Kartais tėvai pasimeta, kai nepavyksta perprasti antrosios pusės "logikos". Dažniausiai tėvai apgalvoja įvairias aplinkybes, kurias laiko svarbiomis priimant sprendimą. Kadangi mes neskaitome minčių, partneris gali nesuprasti apie ką mąstau aš, ir svarbiomis laikyti kitas aplinkybes. Tėvai gali neturėti galimybės ramiai  pasitarti, kai vaikas ima elgtis netinkamai, ir pasimeta, kai ima  nesuprasti, kodėl partneris taip mąsto, kalba ar elgiasi.

• Emociškai žalinga šeimos aplinka. Yra situacijų, kuomet šeimos situacija yra pavojinga vaikui ir jį žaloja. Kai kurios šeimos bandydamos įveikti emocinio ir kitas smurto rūšis, "griebiasi" alkoholio bei narkotinių medžiagų. Neretai taip vienas iš tėvų bando atitaisyti kito padarytą žalą. Kartais tėvai ima taukyti žalingu elgesiu paremtas strategijas, kai jaučiasi užstrigę sunkioje situacijoje, arba vengia "griauti nusistovėjusią šeimos tradiciją".

Kaip mes trukdome sutuoktiniui būti gera mama ar tėčiu?

„Jis nesakydavo piktų žodžių iš anksto juos apmąstęs, neplanavo sudaryti sąjungos su vaikais,“ pasakoja dvynių mama, „tiesiog jis niekad nieko nepasakydavo, kad mane apgintų prieš vaikus. Natūraliai vaikai ėmė matyti mane kaip „blogietę“. "  Apsunkintas tėvų bendravimas dažniausiai pasireiškia subtiliai - siunčiama netiesioginė žalą kelianti žinutė. Daugumai tėvų nėra lengva atpažinti problemą tarpusavio santykiuose, nes jie neturi patirties, kaip patiriamus neigiamus jausmus išreikšti žodžiais. Neretai tėvai patiria jausmą, kad jie tarsi ir nebendradarbiauja, bet nesuvokia to iki galo. Šis nesąmoningas žaidimas gali pasireikšti keliais vaidmenimis:

1. Pagrindinis žaidėjas. Žaidžiant kortomis, neretai laimingas žaidėjas gauna kortą, kuri yra stipresnė už visas kitas kortas. Būdamas tėvu ar mama, šis žmogus ima dominuoti tėvų pasitarimuose ir bendrai auklėjime. Kartais nutinka taip, kai laimėtojas tampa autoritetu,  tik dėl to, kad "šaukia" ir taiko bausmes. Laimėtojas gali skųstis, jog partneris yra vaikiškas, taip nuvertindamas antrą pusę. Tėvai turi parodyti vaikams vieningumą auklėjant, tačiau tėvas ar mama, kuris prisiima "pagrindinio žaidėjo" vaidmenį, dažnai parodo, jog yra stipresnis.

2. Pagalbos teikėjas. Tuo metu, kai, nesuprasdamas savo elgesio netinkamumo, vienas iš tėvų emociškai "užsipuola" vaiką, "pagalbos teikėjas" siūlo vaikui "prizą". Apdovanojimu nebūtinai turi tapti skanėstas, -  tėvai naudoja įvairius būdus įsiteikti vaikams, pvz. leidžia vaikui naudotis kompiuteriu, kai jam ar jai naudotis kompiuteriu yra laikinai uždrausta. "Pagalbos teikėjo" vaidmuo sumažina paties asmens  diskomfortą ir nerimo jausmus dėl situacijos, kurioje atsidūrė vaikas.

3. "Atsiskyrėlis". Šis tėtis arba mama individualiai skųsis vaikui kito iš tėvų elgesiu, arba tai darys mažiau akivaizdžiu būdu. „Žinai, kad sunku, kai ji taip elgiasi“, gali sakyti šis tėvas vaikui, „Man yra sunku išbūti, kai ji neturi nuotaikos“. Šis tėvystės stilius pasižymi vengimu spręsti problemas, t.y. vienas iš suaugusiųjų nesišneka su partneriu. Net ir sudėtingos situacijos ne sprendžiamos, o jų siekiama išvengti.

4. "Palieku tave". Šis bendravimo stilius pasireiškia šeimos narių nuteikimu prieš mamą arba tėtį, kuris stengiasi įtvirtinti tėvišką autoritetą. Prie vakarienės stalo jis arba ji gali paskatinti vaikus nesutikti su kito iš tėvų pasakytais žodžiais. Kartais šis žmogus subtiliai skatins vaikus užimti kraštutines pozicijas kito iš tėvų atžvilgiu. Kadangi paliekantis žmogus dažniausiai "sušvelnina" kito iš tėvų autoritetą konkrečioje situacijoje, vaikai natūraliai prie jo šliejasi, ir santykiai šeimoje trinka.

Linkime įveikti tarpusavio santykių problemas kuo anksčiau

Nustatyti tėvų tarpusavio bendravimo sunkumus yra nelengvas uždavinys.  Vaikai ima prieštarauti tėvams, kritikuoja juos, nutrūksta ryšys. Jei bendravimo sunkumai nebuvo išspręsti anksčiau, šeimai augant tampa vis sunkiau. Kas gali padėti tėvams sėkmingai bendrauti ir būti efektyviais tėvais?

• Svarbiausius sunkumus aptarkite būdami dviese, iš anksto. Palyginkite jūsų abiejų nuomones, koks vaikų elgesys yra nepriimtinas, o kuriam elgesiui gali būti taikomos lengvesnės pasekmės. Pakalbėkite su partneriu svarbiomis temomis, - vaikų mušimo draudimas, kokią pagalbą teikti vaikui, kai jis/ji šlapinasi į lovą, ir t.t.

• Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp neigiamų ir teigiamų pasekmių taikymo vaikų auklėjime. Aptarkite jas.  Neturėtų vienas iš tėvų tapti „bausmių vykdytoju“, net jei ir atrodytų, jog jam ar jai tai būtų tinkamas vaidmuo.

• Nesudarykite santykių „trikampių“ nebent partneris to jūsų paprašė. Tai reiškia nesikišti į konfliktą, kai pykstasi vaikas su mama ar tėčiu. Jūs galite nujausti, jog sugebėsite geriau išspręsti situaciją, tačiau taip neleidžiate kitam iš tėvų išspręsti problemos iki galo.

• Kuomet jūs kaip tėvai nesutariate tarpusavyje, atvirai išreikškite pagarbą kito iš tėvų nuomonei – atviri nesutarimai tarp tėvų dar nereiškia blogos tėvystės, ir jei elgsitės teisingai, gali padėti vaikams išmokti tinkamai elgtis konfliktų metu. Paprasti posakiai, tokie kaip „Aš suprantu tavo požiūrį, bet..“ ir „Aš matau kad taip tu jautiesi. Mano požiūris į situaciją yra kiek kitoks“, padės vaikams suprasti, kad pagarba ir nesutarimai yra suderinami dalykai.

• Pasekmės už vaiko elgesį gali būti paskirtos po judviejų pasitarimo – nėra taisyklės, kad tėvai negali aptarti pasekmės, kurią skirs vaikui už jo netinkamą elgesį. Skirkite kelias minutes susitarti, kokia galėtų būti tinkama pasekmė konkrečiu atveju, ir - dar svarbiau - kaip kitą kartą paskatinti vaiką pasielgti tinkamai.

• Jei žalingų vaikams jūsų tarpusavio nesutarimų išvengsite, džiaugsitės laimingais ir pasiekimus namo nešančiais vaikais. Tai ilgas darbas, - prireiks įdėti nemažai pastangų, drąsos keistis, ir laiko suprasti kad Jūs nieko neprarasite, o gyvenimas nušvis naujomis spalvomis, kai jums ims sektis.

Parengta pagal https://childdevelopmentinfo.com/family-living/forming-strong-parent-unit/#.W1JJ5NL7TIU

Vaikams: kaip mokytis?

Photo by Patrick Tomasso on Unsplash

Kaip išmokai važiuoti dviračiu? Tikriausiai, tėvai ar draugai tave kelis kartus pamokė, ir vėliau daug praktikavaisi. Niekas negimsta žinodamas, kaip mokytis. Geriausia būtų įsisavinti naujus su mokymusi susijusius įgūdžius, o vėliau daug praktikuotis.

Kodėl mes turėtume įgyti mokymosi įgūdžių? Tau bus lengviau mokytis, gerai atlikti užduotis klasėje, ypatingai - kai mokysies vyresnėse klasėse.

Kad geriau mokytumeisi, geriausia būtų:

1. Atidžiai klausytis būnant klasėje

2. Tinkamai užsirašyti tai, ką diktuoja mokytojai

3. Iš anksto planuoti atsiskaitymų ir projektų rengimą

4. Skaidyti užduotis į mažesnes dalis

5. Jei ima nesisekti arba nesupranti, prašyti pagalbos

6. Gerai išsimiegoti naktį

1) Atidžiai klausytis būnant klasėje: nepamiršk, kad tinkamai mokytis pradedame jau klasėje. Jei susikaupi, atidžiai klausaisi mokytojų pamokų metu, jei tinkamai užsirašai reikalingą informaciją, -Tu jau pradėjai geriau mokytis!

Ar Tau būna nelengva susikaupti mokantis klasėje? Galbūt šalia Tavęs sėdi triukšmingas vaikas? Ar gerai matai lentą? Įsitikink, kad užėmei patogią vietą klasėje – ir mokytis bus lengviau. Pasakyk mokytojai ir tėvams, jei dėl tam tikrų priežasčių klasėje Tau sunku mokytis ar užsirašyti pamokose pateikiamą informaciją.

2) Geri užrašai palengvina mokymąsi. Abejoji, ar gerai užsirašai pamokose pateikiamą informaciją? Pirma, užsirašyk faktus, kuriuos mini arba lentoje užrašo mokytoja(-s). Pasistenk rašyti tvarkingai, kad vėliau būtų lengva skaityti užrašus. Svarbu ir patogu yra atskirai susegti kiekvieno dalyko užrašus, testus ir kitus popierius, kad vėliau būtų paprasta rasti reikalingą informaciją.

3) Planuok svarbius darbus iš anksto, - geri įpročiai palengvina gyvenimą ir suteikia džiaugsmo. Jei penktadienio atsiskaitymui mokytis pradėsi tik ketvirtadienio vakarą, - lengva nebus. Visi kartais atidėlioja darbus. Atidėliojimui galima užkirsti kelią planuojant darbus iš anksto.

Paprašyk tėvų padovanoti kalendorių, kurį galėtum pasidėti ant stalo, ir jame žymėkis būsimų atsiskaitymų datas. Tuomet bus lengviau iš anksto planuoti, kada ir kiek laiko skirti pasiruošimui. Ar Tau sunku rasti laiko mokytis? Paprašyk mamos arba tėčio pamokyti tave planuoti.

4) Mokykis dalimis. Kai turi daug išmokti, suskirstyk darbą dalimis. Pvz., jei laukia 20-ies žodžių rašymo testas, negalvok apie visus žodžius vienu metu, kiekvieną vakarą išmok po 1 arba 2 žodžius.

Nepergyvenk, jei pirmą kartą kartodamasis(-i) neatsimeni. Kuo daugiau dienų mokysies, tuo geriau informacijos įsiminsi. Jei mokaisi planetų pavadinimus, gali sugalvoti sakinį, kurio kiekvienas žodis prasideda kitos planetos pirma raide. Paklausus, mokytoja taip pat pasiūlys Tau daug gerų minčių kaip lengviau bei efektyviau įsiminti informaciją.

Kitas būdas mokytis dalimis yra mokytis reguliariai, o ne vieną vakarą prieš atsiskaitymą. Bet kada  pasirinktu metu gali peržiūrėti užrašus, arba knygos skyrius, kurie šiuo metu yra svarbūs mokymuisi. Jei mokaisi gamtos mokslų, atlik praktines užduotis.

Kiek mokytis kiekvieną vakarą būtų geriausia? Mokytoja padės tau išsiaiškinti. Dauguma žmonių gali išlaikyti dėmesį 45 minutes. Jei jau kurį laiką dirbi, ir Tau tapo sunku sukaupti dėmesį, daryk pertrauką. Gali atsigerti vandens arba pasivaikščioti po namus. SVARBU - ruošdama(s) pamokas atsispirk norui nustoti dirbti ir įsijungti TV.

5) Kai nesupranti – prašyk pagalbos. Jei nesupranti medžiagos, negali gerai mokytis. Būtinai prašyk mokytojo pagalbos, jei nesupranti ar abejoji. Gali pasitikrinti informaciją skaitydama(s) užrašus. Ar jau radai atsakymus į klausimus? Jei ne, paprašyk mokytojo(-s) pakartoti temą. Jei nesupranti medžiagos ar užduoties, kai esi namuose, - prašyk mamos ar tėčio pagalbos.

6) Gerai išsimiegok! Kontrolinis darbas rytoj ir Tu daug mokeisi,  bet atrodo, kad neatsimeni nieko, net kiek bus 2 + 2. Nepamiršk - smegenims reikia laiko, kad apdorotų informaciją. Gerai išsimiegok, ir rytoj rašydama(s) kontrolinį darbą nustebsi kiek daug informacijos atsiminsi.

Parengta pagal https://kidshealth.org/en/kids/studying.html

OLWEUS: kaip padėti besityčiojančiam vaikui ir vaikui kuris patiria patyčias?

Photo by Edgar Hernández on Unsplash

Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias?

Parengta pagal Prof. D.Olweus

• Jei vaikas mokykloje nesutaria su kitais vaikais, kreipkitės į mokytoją.

• Padrąsinkite vaiką ugdyti potencialius savo talentus ir teigiamas savybes.

• Parinkite vaikui tinkančią ir patinkančią sporto šaką.

• Pažindinkite vaiką su vaikais už mokyklos ribų.

• Paskatinkite vaiką parodyti iniciatyvą ir užmegzti santykius su tyliu klasioku ar kitos klasės mokiniu. Jei abu turės ką nors bendra, pvz. panašių interesų ar bruožų, vaikams susibendrauti būtų gerokai lengviau.

• Patarkite vaikui, kaip pradėti bendrauti. Būkite pasirengę nuoširdžiai palaikyti ar padrąsinti, nes vaikas ne kartą pasiduos.

• Svarbu nuolat palaikyti vaiką emociškai, kai jis bandys bendrauti ar įsitraukti į veiklas už šeimos ribų. Slapta stebėkite, kaip vaikui sekasi, ir "modeliuokite" sąlygas teigiamiems pokyčiams jo ar jos gyvenime.

• Jei vaikui būdingas provokuojantis elgesys, svarbu yra atsargiai bet tvirtai pasiūlyti jam ar jai reaguoti kitaip, t.y. kaip elgtis, kad aplinkiniai mažiau irztų.

• Vystykite vaiko socialinius įgūdžius ir padėkite jam ar jai įgyti supratimą apie socialinio elgesio taisykles bendraamžių grupėje.

Ką daryti, jei vaikas tyčiojasi iš kitų?

• Pasakykite vaikui, kad į patyčias žiūrite rimtai, ir tokio elgesio netoleruojate.

• Labai svarbu tėvams su vaikais susikurti šeimos gyvenimo taisykles. Taisyklių sąrašą pakabinkite matomoje vietoje namuose, pvz. ant šaldytuvo.

• Niekuomet negailėkite pagyrų už teigiamą elgesį, pasiekimus ir įvertinkite vaiką, kai jis ar ji laikosi taisyklių.

• Jei vaikas pažeidžia taisykles, labai svarbu, kad jis sulauktų neigiamos pasekmės. Prieš kalbėdami su vaiku pasitarkite su sutuoktiniu, kokios pasekmės būtų tinkamos. Pasekmės turėtų sukelti šiek tiek nepatogumų arba būti nemalonios. Fizinių bausmių naudoti negalima. 

• Svarbu pasidomėti, su kuo draugauja vaikas ir ką jis ar ji paprastai su draugais  veikia. Geras būdas daugiau sužinoti apie vaiką yra laiko leidimas su vaiku ir jo draugais. Leisdami laiką drauge su vaiku ar paaugliu patirsite teigiamų išgyvenimų, geriau pažinsite vaiko asmenybę ir  būdingas reakcijas.

• Padėkite vaikams išmokti tinkamesnių, ne agresyvių socialinio reagavimo būdų.

• Vaiko aktyvumą, fizinę jėgą ir poreikį dominuoti reikia nukreipti konstruktyvia linkme, pavyzdžiui, užrašant į į futbolo ar ledo ritulio būrelį. O gal vaikas turi ypatingų gebėjimų, kuriuos tėvai gali paskatinti ugdyti? 

Parengta pagal Prof. D.Olweus

Vaikams: Ką daryti, jei Tau nepatinka mokykla?

Photo by Nina Hill on Unsplash

„Aš nekenčiu mokyklos, ir niekada daugiau ten neisiu!”

Ar kada nors turėjai tokių minčių? Daugybė vaikų kartais taip pagalvoja. Dažniausiai nenoras grįžti į mokyklą netrunka ilgai. Ką daryti, jei nenori eiti į mokyklą ilgą laiką? Turime lankyti mokyklą, o išsilavinimas neabejotinai padės Tau kurti laimingą gyvenimą suaugus.

Pakalbėsime apie mokyklą ir patarsime, ko imtis jei mokykla Tau nepatinka.

Mokyklinis stresas 

Kai nerimauji dėl su mokyklinių problemų, nerimas ima veikti Tavo bendrą savijautą. Vaikas, kuris pergyvena dėl mokyklos, gali patirti galvos arba pilvo skausmus. Tu gali jausti „drugelius skraidančius pilve“, arba blogumą skrandyje.

Jei tu turi miego sunkumų, jie gali būti streso pasekmė. Jei nepavyksta išsimiegoti, dienos metu jausiesi pavargęs ir apsnūdęs. Nuovargis Tavo dieną mokykloje gali paversti išties sunkia patirtimi.

Jei Tave kamuoja stresas, gali būti, kad tapo sunku priimti sprendimus. Ryte tu negali apsispręsti, ką valgyti, ką apsirengti, ar ką įsidėti į kurpinę priešpiečiams. Tu nenori eiti į mokyklą, tad nesusidedi  visų daiktų į kuprinę. Nepasiruoši mokyklai, ir štai, - pavėlavai į autobusą. Ir vėl! Likti namuose atrodo tarsi geriausia išeitis, tačiau nuvykti į mokyklą kitą dieną gali būti dar sunkiau.

Kodėl vaikai gali nemėgti mokyklos?

Jei nemėgsti mokyklos, svarbiausia yra išsiaiškinti kodėl. Ar iš Tavęs šaiposi, galbūt gąsdina kitas vaikas, o gal vaikas kurio nemėgsti nori draugauti su Tavimi ir nuolat būna šalia? Nesutari su mokytoju? Jautiesi kitoks? Pergyveni, kad turi mažai arba visai neturi draugų?

Kartais sunkumai yra susiję namų darbais arba klasės darbu. Galbūt darbas Tau yra per lengvas, ir atlikti užduotis tampa nuobodu? O gal darbas per sunkus, ir Tu imi jautis ne toks protingas, kaip kiti vaikai? Jei Tau sunkiau sekasi skaityti, o uždavė daug skaitymo... Tokiu atveju Tu gali atsilikti nuo kitų, ir gali atrodyti kad niekada jų nebepavysi. Galbūt Tu nerimauji, patiri stresą, ar kitus sunkumus, ir dėl to sunku sukaupti dėmesį mokantis?

Kai išsiaiškinsi, kodėl nemėgsti mokyklos, gali situaciją keisti. 

Ieškoti pagalbos

Gera mintis yra apie mokyklinius sunkumus pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki.  Mama, tėtis, artimasis, arba mokyklos psichologas būtinai Tau padės. Ypatingai svarbu, ir net būtina, yra pasakyti suaugusiems, jei mokykloje kiti vaikai iš Tavęs tyčiojasi ar kitaip skriaudžia.

Kita gera idėja yra aprašyti savo jausmus dienoraštyje. Gali naudoti atskirus lapus, sąsiuvinį ar užrašų knygutę.  Rašymas - puikus būdas paleisti emocijas, net ir tas emocijas, kurias ilgai nuo visų slėpei. Dienoraščio neprivalai niekam rodyti.

Jei jautiesi netekęs(-usi) vidinės ramybės, sunku susikaupti, - Tavo mokytojai ir mokyklos psichologas padės. Tu mokytojams rūpi, ir jie laukia, kad Tu paprašytum padėti mokymosi klausimais. Jei labai sunkūs atrodo visi dalykai, - išspręsti sunkumus padės mokyklos psichologas.

Nelik viena(-s) su problemomis. Lengviau pasivyti kitus, jei atsilieki vienu skyriumi, negu atsiliekant du metus!  

Kaip geriau jaustis mokykloje?

Kitą kartą, kai pagausi save neigiamai mąstant apie mokyklą, pabandyk pasinaudoti patarimais:

1)  Sudaryk sąrašą priežasčių, dėl ko nemėgsti mokyklos

2) Sudaryk sąrašą dalykų, kuriuos mokykloje mėgsti (Jei sąraše atsiduria tik pietų pertrauka, - jau turime pradžią!!!)

Pagalvok, kaip galėtum pakeisti dalykus, dėl kurių mokykla atrodo bloga vieta. Galbūt pavyktų labiau savimi pasitikėti, kai mokytoja pakviečia Tave atsakinėti, jei atliktum visus namų darbus? Ar artimasis arba draugas galėtų Tau padėti įveikti sunkesnes užduotis? Ar galėtum rasti būdą, kaip atskleisti  klasiokams ir mokytojams savo ypatingus pomėgius ir talentus? Jei rastumei vieną naują draugą, ar jaustumeisi ne toks vieniša(-s)? Jei geranoriškai padėtum kitam vaikui nesijausti vienišu mokykloje, gal ir pats(-i) pradėtumei čia jaustis geriau?  Kokius naujus užsiėmimus galėtum pradėti lankyti, kad sutiktum naujų vaikų?

Galbūt iš juodojo mokyklinio sąrašo ne viską galėsi pakeisti pats. Skriaudėjas gali nekeisti savo elgesio. Skaitymo gali nemėgti visą gyvenimą. Susikaupk ties tuo, ką gali pakeisti ir galbūt netrukus Tu ir vėl norėsi eiti į mokyklą!

Jei jauti, kad situacija tampa sunkiai pakeliama, ir niekas iš aplinkinių Tavęs nesupranta, būtinai paskambink iš viską papasakok Vaikų linijai (116 111) arba Jaunimo linijai (8 800 28888). 

Parengta pagal Dr. Kathryn Hoffses

Originalus tekstas: https://kidshealth.org/en/kids/hate-school.html

Kaip muzika padeda hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams?